BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Savaitės kaleidoskopas: 23/01/2012 – 29/01/2012

Parašė Renata Retkute | 2012-02-01 13:16

Lituanistinės mokyklos “Mano pirmieji mokslai” kūrybinė komanda kviečia jaunesnius nei 10 metų vaikučius dalyvauti nuotaikingame konkurse kuriant pabaigą pasakai apie vandeninį drakoną. Nuoroda.

Šveicarijos lituanistinio darželio-mokyklės “Ratas” pamokėlės tema - Darius ir Girėnas. Nuoroda.

Portalas lrytas.lt rašo apie daugiau nei šešiasdešimt metų Toronte gyvuojančią Maironio mokyklą. Nuoroda.

Vokietijoje veikianti Vasario 16-osios gimnazija kviečia nuo 2012 m. vasario 1  iki balandžio 1 dienos  registruotis pokalbiui dėl priėmimo mokytis 2012/2013 mokslo metams. Nuoroda

Sausio 11-15 dienomis Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje vyko XV Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 50 atstovų iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Kanados. Nuoroda.

Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečiai gali kreiptis paramos studijoms Lietuvoje. Nuoroda.

Portale Bernardinai.lt Lauros Ruplėnaitės publikacijoje gvildenamas mokytojo profesijos prestižo klausimas. Nuoroda.

Ugdymo plėtotės centras apžvelgia 2012 sausio 20d. Vilniuje vykusią konferenciją  „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“: lūkesčiai – pokyčiai – ateities darbai“. Nuoroda

Nacionalinis egzaminų  centras paskelbė 2012 metų lietuvių kalbos (gimtosios), gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) įskaitų kalbėjimo temos, rekomenduojamų šaltinių sąrašas ir lietuvių kalbos (gimtosios) įskaitos potemes. 2012 metais gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) įskaita vyks balandžio 2, 4 dienomis, lietuvių kalbos (gimtosios) – balandžio 3, 4 dienomis. Nuoroda.

Leidykla “Gimtasis žodis” išleido Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinę biografiją. Nuoroda.

Rodyk draugams

Savaitės kaleidoskopas: 09/01/2012 – 15/01/2012

Parašė Renata Retkute | 2012-01-16 15:01

Įspūdžiai iš Dublino “4 vėjų” lituanistinės mokyklos Kalėdinio karnavalo. Nuoroda.

Kalėdos Cavano „Gintarėlio“ mokykloje. Nuoroda.

Tradicinėje Italijos lietuvių bendruomenės kalėdinėje šventėje - kelionė aplink pasaulį. Nuoroda.

Kalėdos Kembridžo Vytės Nemunėlio lituanistinėje mokykloje. Nuoroda.

Niujorko Maironio litianistinės mokyklos Kalėdinė šventė. Nuoroda.

Trijų karalių šventė Varšuvoje. Nuoroda.

Čikagos lituanistinėje mokykloje prasidėjo skaitymo konkursas, kuris tęsis iki pavasario. Nuoroda.

Svetainė “ikimokyklinins.lt” rašo apievaikų fizinį aktyvumą - jo naudą sveikatai ir smagią pramogą, pratimai-žaidimai pateikiami su nuotaikingomis iliustracijomis. Nuoroda.

Rodyk draugams

“Lyderių laikas”: Lietuviškos mokyklos užsienyje. Kas ir kodėl jas kuria?

Parašė Renata Retkute | 2012-01-10 18:01
Vieną pirmųjų Europoje lietuvišką mokyklėlę lietuvių emigrantų vaikams kūrusiai Salomėjai BOETTCHER teko pradėti nuo nulio. Dabar šiai mokyklai Hamburge skaičiuojant jau aštuntus metus, kaip ir ko mokyti lietuvių išeivių vaikus, moteris konsultuoja jau kitose šalyse įsikūrusias tautiečių bendruomenes.

Pažintis su lietuviškumo sėklas Vokietijoje barstančia pedagoge, kuri lietuvišką žodį vaikui skiepija, net jei patys tėvai su juo kalba jau tik vokiškai.

Mokykla – padrąsinti kalbėti lietuviškai

Ar savo mokyklėlėje Hamburge sulaukiate vaikų, kurie nė žodžio nemoka lietuviškai?

Tokių, kurie nemokėtų nė vieno žodžio lietuviškai, nėra. Kai kurių vaikų žodynas yra pasyvus – jie turi žodžių kraitelę, tačiau laiko ją užslėpę ir neištraukia. Nes daugumoje mišrių šeimų (vaikai iš tokių šeimų mokykloje sudaro maždaug 70 proc.) lietuviškai beveik nešnekama. Netgi pasitaiko atvejų, kai mamos lipdamos laiptais į lietuvišką mokyklėlę su vaikais šneka vokiškai…

Kaip organizuojate mokymą, jei vienoje patalpoje susėda skirtingo amžiaus ir skirtingų žinių vaikai?

Anksčiau, kai dirbome dvi mokytojos, buvo lengviau. Vaikus suskirstydavome į dvi grupes: mažiausius – į vieną, vyresnius – į kitą. Dabar mokyti dažniausiai tenka man vienai, todėl iš tikrųjų yra nelengva. Mano močiutė, daugelį metų dirbusi mokytoja kaimo mokykloje, yra pasakojusi, kad jos klasėje sėdėdavo trijų skyrių mokiniai. Aš kartais pagalvoju, kad ir mano klasėje ant kiekvienos kėdės vis kitas „skyrius“.

Manau, kad mokant emigrantų vaikus svarbiausia yra ne konkreti programa, ne konkreti pamokos tema, o pats procesas ir vaikas. Man nėra svarbiausias dalykas per dvi valandas būtinai vaikus išmokyti, kas yra priebalsiai ar žodžio šaknis. Toje užslėptoje vaiko kraitelėje yra daug gerų dalykų ir man knieti juos ištraukti.

Tai koks Jūsų lietuviškos mokyklėlės tikslas? Ko, Jūsų nuomone, svarbiausia išmokyti vaikus?

Tikslas yra padrąsinti vaikus kalbėti lietuviškai. O kadangi visa mokomoji medžiaga remiasi lietuviškąja kultūra, – kartu ir puoselėti lietuviškąjį jų prigimties pradą. Jie atsidūrė čia, Vokietijoje, milijoniniame Hamburgo mieste, kur aplink vokiečių kalba, vokiečių kultūra – lietuvių kalbos vaikai tiesiog išsigąsta.

Pradinių klasių mokinukai nori būti kaip ir kiti vaikai. Mokykloje, kieme ar kitur jie nori įsilieti į juos supančią vokišką aplinką. Pagalvokite – jei kieme jie kalbės lietuviškai, kiti vaikai ims klausinėti, ką jie čia kalba, ims stebėtis, kodėl jie kitokie. Taip po truputį vaikas pradeda abejoti savo kalbėjimu lietuviškai. Jam yra gerai lietuviškai kalbėti vasarą atvykus į Lietuvą – su močiute, su draugais, – o čia, Vokietijoje, tai daryti jis ima bijoti. Tą nesaugumo jausmą dažnai sustiprina ir pati mama, niekaip neapsispręsdama, kada ir kaip dozuoti lietuvišką kalbėjimą.

O atėję į lietuvių mokyklėlę vaikai pamato, kad čia jų mamos, mokytoja ir kiti vaikai kalba ir juokauja lietuviškai. Vaikui atsiranda vieta, kur nebaisu prabilti lietuvių kalba.

Mokyklėlę per aštuonerius metus lankė daugiau kaip pusšimtis vaikų. Per mėnesį renkamės du kartus, šeštadieniais, po kelias valandas. Dažniausiai vaikai mokosi trejus metus, vėliau, paauglystėje, vaikščioti čia jiems pasidaro nebeįdomu.

Ko per trejus metus vaikai išmoksta?

Jie pradeda skaityti, rašyti, drąsiau kalbėti lietuviškai. Be to, jie ne tik kažko konkrečiai išmoksta, bet ir susidraugauja, ima vieni pas kitus lankytis, ima bendrauti jų tėvai, atsiranda bendrumo jausmas. Kai kurie vaikai, net ir seniai baigę šią mokyklą, sugrįžta čia per šventes, daro projektus, mokinukams sugalvoja įvairios veiklos. Taip nuo mažų dienų skiepijamas bendrumo jausmas, vaikai ir tėvai įsilieja į lietuvių bendruomenę, ima jaustis jos dalimi.

Minėjote, kad į mokyklą vaikus atveda ir tokios mamos, kurios pačios su jais nebekalba lietuviškai. Tai kam tokie tėvai iš viso veda savo atžalas į lietuvišką mokyklą?

Tėvai mato, kad lietuvių kalbą jie praranda kasdien, kas savaitę vis labiau, net jei vaiką iš Lietuvos atsivežė kuo puikiausiai kalbantį lietuviškai. Tėvai pastebi, kad vaikas ima aktyviau kalbėti vokiškai, jo draugais tampa vokiečiai, filmus jis ima žiūrėti vokiškus. Manau, kad mokykloje ieškoma stipresnės atramos, tikimasi įvairesnių būdų vaikus sudominti.

Bet kokiu atveju tėvai, skatindami vaiką kalbėti lietuviškai, vesdami jį į lietuvišką mokyklą, daro gerą darbą. Garsusis vokiečių poetas J. V. Gėtė yra sakęs, kad „Tėvai privalo vaikams duoti du dalykus: šaknis ir sparnus“. Turbūt kiekvienos motinos pasąmonėje slypi susirūpinimas dėl mūsų išlikimo, dėl šaknų. Per kalbą takelis į savo ištakas, į pradžią, į save yra patikimas, paprastas ir aiškus.

Lietuviškos mokyklos Europoje

Kaip 2004 m. sekėsi vienai pirmųjų Europoje kurti lietuvišką mokyklą išeivių vaikams?

Sunkiausia buvo pradžia, visai nežinojau, nuo ko pradėti, nes Vokietijoje lituanistinių mokyklų nebuvo. Rašiau daugybę laiškų į ministerijas Lietuvoje, į lietuvių bendruomenes kitose šalyse. Tuo metu, 2004 m., Vakarų Europoje lietuviškų mokyklų beveik iš viso nebuvo. Internete pavyko rasti tik Švedijos lietuviškos mokyklos išsamesnį aprašymą. Man tai buvo didžiulė paskata nenuleisti rankų.

Kurdama mokyklą maniau, kad svarbiausia yra turėti programą. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos sulaukiau keturių segtuvų su mokymo programa. Taip norėjau jos, o kai gavau, pamačiau, kad lietuviškai mokyklai užsienyje ji visiškai nepritaikoma.

Knygynuose vėlgi – daugybė vadovėlių, pratybų sąsiuvinių. Kaip žinoti, kuriais geriausia remtis? Dabar jau galiu pasakyti, kad nei mokymo programos, nei vadovėlių čia mokinukams nepritaikysi, nes mūsų vaikų žodynas kitoks. Pavyzdžiui, mokydamiesi apie dvibalsius vaikai skaitė iš vadovėlio ir nieko nesuprato. Ten parašyti žodžiai – lieptas, luotas, uosis, kuosa – jiems nesuprantami, nes jų jie nevartoja. Todėl sėdėjau, braukiau, karpiau, iš naujo rašiau, dėliojau ir taip metai po metų radosi lietuvių vaikams, gyvenantiems užsienyje, pritaikyta mokymosi programa.

Kodėl apskritai sumanėte steigti mokyklą?

Lietuviai, kad ir kokioje svečioje šalyje gyventų, vis tiek bendrauja, eina vieni pas kitus į svečius, švenčia šventes, atsiveda vaikus. Neoficiali lietuviška mokyklėlė pirmiausia susikūrė mano namuose. Svarsčiau, kuo mažuosius svečius užimti, kokių pasiūlyti žaidimų, ką galėtume kartu nuveikti. Man patinka būti su vaikais: kalbėtis, žaisti, juokauti, patinka stebėti juos, atsakinėti į jų klausimus. Man įdomu mokyti, kurti kalėdinius spektaklius, inscenizuoti pasakas. Vėliau ta veikla išaugo į oficialią lietuvišką mokyklą.

Kiek kitokios lituanistinės mokyklos yra Airijoje, Didžiojoje Britanijoje. Ten mokyklose mokosi kur kas daugiau vaikų, kalbai skiriama daugiau valandų, labiau laikomasi lietuviškųjų mokyklų programos, vadovėlių, turbūt populiaresnis yra ir nuotolinis mokymas. Airijoje bendrojo ugdymo mokyklose jau galima laikyti baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą. Pagaliau daug lietuvių tose šalyse gyvena laikinai, ketina grįžti į Lietuvą, namuose kalba lietuviškai. Todėl normalu, kad tokioje mokymo įstaigoje yra griežtesni reikalavimai, ji labiau telpa į tikros mokyklos rėmus. Mes atrodome kur kas labiau atsipalaidavę, bet organizuoti tokios laisvalaikio mokyklos veiklą tikrai nėra paprasčiau.

Ar su savo vaikais taip pat kalbate tik lietuviškai?

Su savo paaugle dukra, gimusia Vokietijoje, kalbu tik lietuviškai. Taip kalbu ir su čia augančiu septynmečiu anūku. Jau galiu būti rami – abu jie tikrai niekada nepamirš lietuvių kalbos. Manau, kad dvikalbėje šeimoje labai svarbus yra ne tik mamos, bet ir tėvo požiūris į kalbą, jo palaikymas. Kai abu tėvai įsitikinę, kad vaikas yra pajėgus nesunkiai išmokti kelių kalbų, kad tai jo būsimas turtas, jo savastis, viskas kur kas paprasčiau.

Neseniai kartu su viena lietuve važiavau mašina, kurioje sėdėjo ir mano mokinukas Jonas. Jis su mama kalba tik vokiškai (tiesa, man girdint mama jį kalbina lietuviškai, bet vaikas vis tiek atsako vokiškai). Mamai išlipus iš mašinos, su Jonu likome dviese. Buvo aprasoję langai ir aš ant lango parašiau lietuvišką raidę. „Ką tu čia darai?“ – Jonas manęs paklausė lietuviškai! Atsakiau, kad rašau lietuviškai, ir paklausiau, ar ir jis moka. Šis tuoj puolė pūsti langus, kad jie aprasotų, ir man ant jų rašyti, ką jis moka. Ir taip mes ėmėme kalbėti lietuviškai… Nes jis žino, kad kitaip, ne lietuviškai, aš su juo nekalbėsiu.

Mokiniai jau yra pripratę, kad man paskambinus į jų namus reikės bendrauti lietuviškai. Nors ir sunkiai kai kuriems sekasi, bet jie vis tiek bando. Todėl sutikus mieste savo mokinį „labas“ iš jo išgirstu visada tik lietuvių kalba.

Tokiais mažais žingsneliais ir judame į priekį.

Specialiai iš Vokietijos
„Lyderių laikas“

Šaltinis>>

Rodyk draugams

Savaitės kaleidoskopas: 12/12/2011 – 18/12/2011

Parašė Renata Retkute | 2011-12-19 12:09

Lietuvių – islandų bendruomenės Lietuvių kalbos mokyklėlės Kalėdų šventės akimirkos tapo sensacija Islandijos televizijoje ir spaudoje. Nuoroda (video).

Portalas Etaplus.lt rašo apie vaikų išgyvenimus tėvams išvykus uždarbiausti i užsienį: “Pas­te­bė­ta, kad mer­gai­tės ir ber­niu­kai ne­vie­no­dai iš­gy­ve­na tė­vų emig­ra­ci­ją. Mer­gai­tės lin­ku­sios la­biau už­si­da­ry­ti, iš­gy­ven­ti sa­vy­je, ber­niu­kai, at­virkš­čiai, emo­ci­jas la­biau iš­reiš­kia į išo­rę. Ne­re­tai jos rea­li­zuo­ja­mos ag­re­sy­viu, sa­va­nau­diš­ku, ki­tus že­mi­nan­čiu el­ge­siu”. Nuoroda.

Kalėdų šventė Varšuvos lietuviškoje šeštadieninėje mokyklėlėje. Nuoroda.

Akimirkos iš lituansitinės mokyklelės “Mano pirmieji mokslai” (Jungtinė Karalystė) Kalėdinio spektaklio “Raidžių pasaka”. Nuoroda.

Lietuvos ambasadose Graikijoje ir Šveicarijoje surengti Kalėdiniai vakarai. Nuoroda. Lietuvos ambasados Budapešte Ir Minske vietos Lietuvių Bendruomenes sukvietė į Kalėdinius vakarus. Nuoroda. Artėjant kalėdoms – Lietuvos atstovybių Strasbūre ir Valensijoje organizuoti šventiniai vakarai. Nuoroda.  Ambasada Romoje Lietuvių Bendruomenės vaikams ir svečiams iš Lietuvos vaikų namų padovanojo spektaklį. Nuoroda.

Svetainė “ikimokyklinins.lt” rašo apie edukacinius žaislus – investiciją į vaiko ateitį. Nuoroda.

Ugdymo plėtotės centras apžvelgia švietimo asociacijų patirtį diegiant vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir pateikia susitikimo pranešimų medžiagą.  Nuroda.

Lietuvių liaudies kultūros centras išleido 2012–2013 m. kalendorių „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos. Nuoroda.

11-ojo „Gimtosios kalbos“ (2011) numerio turinys. Nuoroda.

Rodyk draugams

Savaitės kaleidoskopas: 05/12/2011 – 11/12/2011

Parašė Renata Retkute | 2011-12-12 12:57

Vilniaus nevalstybinio SOS darželio psichologės Gabijos Šukytės patarimai tėvams kaip padėti migraciją išgyvenančiam vaikui. Nuoroda.

“Čikagos Aidas” rašo, kokią skriaudą sukelia emigruojantys tėvai. Nuoroda. “Raganiukės” teatro spektaklis Seiniuose. Nuoroda.

Lietuvos ambasada Helsinkyje surengė kalėdinį vakarą Suomijoje gyvenantiems lietuvių vaikučiams. Nuoroda.

Ugdymo plėtotės centras rašo apie projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“. Nuoroda.

Šiaulių Didždvario gimnazijoje surengta gyvosios istorijos pamoka - susitkimas su rezistencijos dalyviais. Nuoroda.

ŠMM naujienraštis “Švietimo problemos analizė” rašo apie švietimo sistemos decentralizaciją. Nuoroda.

“Mokslo Lietuva” diskutuoja apie mokslo sistemos problemas - Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko Dr Rimo Norvaišos mintys. Nuoroda.

Rodyk draugams

Dr Arūnas Teišerskis: rekomendacijos mažoms ir pradedančioms mokykloms

Parašė Renata Retkute | 2011-12-09 14:12

Lituanistinio šveitimo organizavimo patirtimi dalinasi Airijos Lietuvių Bendruomenės (ALB) pirmininkas Dr Arūnas Teišerskis.

Su Airijoje veikiančiomis lituanistinėmis mokyklomis galite susipažinti ALB svetainėje alb.ie.

ALB švietimo grupė rekomenduoja vaikus į lituanistinę mokyklą priimti nuo 4 metų - čia tas susiję ir su vietiniais įstatymais, kurie reglamentuoja, kad tokio amžiaus vaikas yra pakankamai savarankiškas ir jam reikalingas priežiūros lygis mažesnis, nei jaunesniems, todėl ir dėmesys tokio tipo vaikų grupėms iš įvairių instancijų yra švelnesnis. Dėl to visos mokyklos priima vaikus tik nuo 4 metų amžiaus.

Galima dirbti ir su jaunesniais - tokiu atveju užsiėmimuose privalo būtinai dalyvauti vaikų tėvai ir kartu dirbti su savo vaikučiais pagal mokytojos pavyzdį. Tokie dalykai populiariai vadinami mamų grupėmis ar mamų klubais - nemaišyti su kitu reiškiniu, kur mamytės, palikusios vaikus darželyje, ateina papliurpti ir kavos išgerti :). Aišku, tokius užsiėmimus idealiu atveju veda bent kiek patyrusios auklėtojos-pedagogės, nes tokio amžiaus vaiko mokymas yra vienas iš sunkiausių dalykų, nors visiems dažnai atrodo, kad čia tik pažaisti su vaiku reikia. Čia reikia ir temas vaikų ugdymui atrinkti, kad jų amžių atitiktų ir žinoti, kaip atkreipti vaiko dėmesį ir t.t., ir pan. Jei nėra patyrusios auklėtojos, galima ir šiaip tėvams susirinkti, vaikams leisti pabendrauti, skaityti lietuviškas pasakas ir kitus kūrinius, nes tokio amžiaus vaikams ypač svarbus dalykas mokantis kalbą yra žodyno ugdymas ir suaugusių kalbos klausymas.

Vyresniems vaikams, nuo 4 iki 7 metų amžiaus galima daryti atskirą grupę, kur tėvelių dalyvavimas nereikalingas, nebent patiems jauniausiems, kurie įnirtingai nenori paleisti mamos ir verkia. Bet ir tuo atveju reikia pratinti vaiką, kad mama amžinai prie jo nestovės. Čia vėlgi užsiima bent kiek ikimokyklinio auklėjimo ragavusios auklėtojos, nes mažyliams sunku sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tam yra specialios metodikos. Jei neturite tokių specialistų, galite pabandyti pasiieškoti literatūros apie tai internete ar užsisakyti knygų, nes vėlgi, daug kas galvoja, kad su tokiais vaikais yra tik žaidžiama. Tačiau čia vėl daug dėmesio reikia skirti žodynui, rankos lavinimui, dėmesio sukaupimui ir pan. Jei vaikų daugiau, mokykloms rekomenduojame atskirti šešiamečius, kurie jau kaip ir ruošiasi pirmai klasei. Pastariesiems labai gera mokymosi  priemonė yra Sirtautų Baltaragė.

Dar vyresnius nuo 7 metų ir toliau, jei jų nedaug, rekomenduojame skirstyti į minimum dvi grupes - mokančius rašyti ir skaityti, nebūtinai lietuviškai, ir dar tik besimokančius. Mažiesiems, besimokantiems, be abejo, eina raidelių rašymas, skaitymo mokymasis. Galima tam naudoti Labas vadovėlius, stipresniems duoti užduotis iš Pupos ar Šaltinėlio vadovėlių.

Skaitymo mokymui nebloga priemonė yra Pupos serijos pirmokų skaitiniai. Ten toje knygoje puslapiuose yra sudėlioti atskiri tekstai, kuriuos galima išsikirpti, mes dar sulaminuojame, kad ilgiau laikytų, ir duoti vaikams tokias korteles skaityti, nes tekstai prasideda nuo pačių paprasčiausių žodžių skaitymo su paveiksliukai iki didesnių tekstinių gabalų. Tokias korteles patogu ir vaikams duoti namo parsinešti, kad jie kartu su tėvais paskaitytų ir panašiai. Be abejo, galima naudoti ir visokias internete skelbiamas metodikas ir priemones.

Vyresniems, jų dažniausiai steigiant mokyklą būna nedaug, mes rekomenduojame vadinamą skaitytojų klubo modelį. Šie jau skaityti moka ir jiems pamokos vykdomos užduodant namuose skaityti įvairias vaikiškas grožinės literatūros knygeles, sugalvojant pratimus ir rašinius (ar piešinius) tomis temomis.

Nemokantiems gerai lietuviškai galima naudoti Labas metodikas, ypač trečią dalį, kuri yra skaitinių rinkinys.Vadovėlis ir audio medžiaga elektroniniame formate yra prieinama ineternete. Nuoroda.

Taip toliau vystomas vaikų žodynas, jie skatinami skaityti, susipažįsta su gramatikos pagrindais, o mokytoja, prižiūrinti tuos vaikus, gali jiems individualiai padalinti įvairias papildomas užduotis iš Labas, Pupos ar Šaltinėlio metodinių priemonių. Būtų gerai turėti kokį nors žmogų, kuris bent kiek daugiau
nusimano lietuvių kalbos gramatikoje ir sugebės paruošti įvairias individualias užduotis vaikams. Be abejo, tam reikia turėti ir tam tikrą mokyklos bibliotekėlę. Vėliau, kai (ir jei) tokių padaugėja, juos galima ir į atskiras grupes pagal amžių skirstyti.

Tokios yra mūsų pradinės rekomendacijos mažoms ir pradedančioms mokykloms. Rekomenduojami grupių dydžiai būna nuo 4 iki 15 vaikų,  jei susirenka daugiau, galima grupes labiau smulkinti atskiraint skirtingo amžiaus vaikus. Čia viskas dar priklauso nuo turimų patalpų ir nuo mokytojų kiekio. Mažesnių nei 7 metai vaikų grupėse rekomenduojame turėti du suaugusius asmenis - pagrindinę auklėtoją ir pagalbininką.
Rekomenduojame pamokas daryti tris valandas, na, pirmais metais galima ir dvi valandas. Būna mokyklos, kuriose dirba labai mažai mokytojų, veikia pamainomis - iš ryto ateina mažesni vaikai, po pietų didesni.

Patalpų galima ieškoti savivaldybėse, įvairiuose bendruomenių, parapijų ar šeimos paramos centruose  ar net mokyklose. Airijoje už bet kokias patalpas būtinai reikia mokėti nuomą, net ir savivaldybės suteikiamas, kitose šalyse galima ir nemokamai gauti. Aišku, mokyklos organizatoriams reikia sutarti dėl kainos tėvams - tą patartina nustatyti iš karto, nes pradėjus veiklą už dyką ar labai simbolinį mokestį, vėliau mūsų tautiečiams būna sunku išaiškinti kodėl keliamas mokestis padidėjus išlaidoms. Čia reikia įskaityti nuomos kainą, jei tokia yra, įvairias sąnaudas, kaip knygų pirkimas mokyklos bibliotekai ar kitos išlaidos, ir net pagalvoti apie tam tikrų išmokų mokytojams mokėjimą už pravedamas pamokas.

Aišku, visų mokyklų pradžia būna savanoriškas darbas, bet vėliau, norint išlaikyti mokyklą, ją
plėsti ir pasikviesti labiau kvalifikuotus specialistus, to dažniausiai neišvengsi. Airijoje rekomenduojame vidutinišką kainąntėvams 3 eur už valandą - bet čia airiškomis kainomis, kurios labai mažai atsilieka nuo skandinaviškų, kai kur net ir lenkia, pavyzdžiui, Portugalijoje tą galima gal ir pigiau padaryti.

Rodyk draugams

Savaitės kaleidoskopas: 28/11/2011 – 04/12/2011

Parašė Renata Retkute | 2011-12-06 15:39

Lietuvos Respublikos seime vykusios konferencijos – apvalaus stalo diskusijos „Mokytojo profesijos ateitis Lietuvoje“ video įrašas. Nuoroda.

Skaityti toliau »

Rodyk draugams

Nacionalinis Vinco Kudirkos dailyraščio konkursas „Rašom!“

Parašė Renata Retkute | 2011-12-02 14:44

Lietuvių kalbos institutas ir raštinės reikmenų bendrovė „Biuro pasaulis“ kviečia dalyvauti dailyrasčio konkurse “Rašom! 2012″.  Dailyraščio konkurso tikslas – ugdyti taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius. Dailyraštis – aiškia (lengvai įskaitoma) ir gražia rašysena rašytinėmis raidėmis parašytas raštas.

Skiriamos trys konkurso dalyvių grupės: 3–6 klasių moksleiviai, 7–12 klasių moksleiviai ir
suaugusieji. Kiekvienai grupei konkursui parinktas skirtingas tekstas. Dailyraščio konkursas vyksta dviem etapais: pirmasisi nuotolinis etapas prasidėjo 2011 m. gruodžio 1 d. ir baigsis 2012 m. sausio 31 d. Konkurso dalyviai parašytus tekstus siunčia paštu arba pristato adresu

Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos  židinys,

P. Vileišio g. 5, LT-10308

Vilnius,

Lietuva.

Dailyraščio konkurso vertinimo komisija atrenka po 10 geriausių kiekvienos dalyvių grupės darbų. Antrojo etapo metu, atrinktų darbų autoriai dalyvauja Dailyraščio konkurso finale, kuris įvyks 2012 m. kovo 7 d.

Konkurso nuostatus ir konkurso tekstus rasite:

http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Naujienos/Rasom_2012_nuostatai.pdf

Tekstas 3–6 klasių moksleiviams
Visose kelionėse – žuvauti, grybauti ir šiaip pasivaikščioti – turėjo būtinai dalyvauti Liamoris. Jis ypač buvo prisirišęs prie Kastuko, todėl visada lydėdavo jį vieną ilgų pasivaikščiojimų metu. Kai brolis skambindavo, Liamoriukas ištisas valandas gulėdavo susirangęs po jo kėde. Toks jis buvo mielas, nuoširdus šuniukas ir kažkaip labai pritiko prie bendros namų nuotaikos. Ir skoniai mūsų visų buvo panašūs. Liamoris labai nemėgo uniformų su blizgančiomis sagomis. Jų taip pat nepakęsdavo ir Kastukas ir todėl sakydavo, kad Liamoris turi gerą skonį.
Jadvyga Čiurlionytė. Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. Vilnius, 1973; p. 110–111.

Tekstas 7–12 klasių moksleiviams
Per ilgus tuos amžius mūsų giminė taip buvo paniekinta ir prispausta, jog už tiesą stebėtis reikia, jog tik per Viešpaties malonę ji iki šiai dienai dar gyva liko! Senovės gadynėse apgyvenus kone dvigubą žemės plotą, ji šiandien taip visose šalyse susimažino, jog prilygsta tiktai šešėliui senosios
mūsų Lietuvos! Tas sunykimas mūsų tautos nusidavė ypačiai dėl to, jog daugumas lietuvių, parubežiuose su kitomis tautomis gyvenančių, pasisavino per ilgus amžius svetimas kalbas. Žmonės patys neišmirė drauge su išmirimu tose šalyse lietuviškos kalbos – jie liko, tik, priėmę kitą, svetimą
kalbą, tapo ar vokiečiais, ar slavais. <…> Mes vėl gerai žinome, jog daugybė šios dienos vokiečių Prūsijoj paeina iš lietuvių, kurie atsižadėję savo gražiosios kalbos, svetimai tautai teko. Taip lyginai einasi Lietuvoj ir kituose parubežiuose: Lietuva pamažėliu nyksta, nes nyksta jos kalba!
Jonas Basanavičius. Aušra. 1883 m. Nr. 1
Kn. Jonas Basanavičius. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1970; p. 659.

Tekstas suaugusiesiems
Gera yra gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį, kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir religijos. Kalbu apie Lietuvą – mitų ir poezijos žemę. Ir nors manoji šeima jau nuo XVI amžiaus kalbėjo lenkiškai, lygiai kaip daugelis šeimų Suomijoje kalba
švediškai, o Airijoje – angliškai, dėl ko ir aš esu lenkų, o ne lietuvių poetas, tačiau Lietuvos kraštovaizdžiai ir galbūt jos dvasios niekada manęs nepaliko. Gera yra nuo mažens girdėti lotyniškos liturgijos žodžius, mokykloje versti Ovidijų, mokytis katalikų dogmatikos ir apologetikos. Yra palaima
gauti iš likimo tokį mokyklinį ir universitetinį studijų miestą, koksai buvo Vilnius, – fantastiškas į šiaurės girias perkeltas itališkos baroko architektūros miestas, kur kiekviename akmeny glūdi istorija. Keturiasdešimties katalikų bažnyčių, tačiau kartu ir daugybės sinagogų miestas; tais laikais žydai jį
vadino Šiaurės Jeruzale.
Czeslaw Milosz. Laureato paskaita. Kn. Kalba Nobelio premijos laureatai. Vilnius, 1997; p. 220.

Rodyk draugams

Elektroninė literatūros chrestomatija (ne tik) 11 klasei

Parašė Renata Retkute | 2011-11-28 13:34

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas parengė elektroninę literūros chrestomatiją, apimančią kultūros epochas bei autorius nuo XVI iki XX a. vidurio.

Chrestomatijos apimtis - net 2338 puslapiai! Juose pateikti lietuvių ir užsienio autorių literatūros kūriniai, biografijos bei literatūros mokslininkų paruošti kritikos tekstai.

Chrestomatiją galite parsisiųsti Ugdymo plėtotės centro interneto svetainės, adresu:

http://www.upc.smm.lt/naujienos/chrestomatija/

Elektroninė chrestomatija veikia „Windows“ operacinėje sistemoje. Įdiegti elektroninę chrestomatiją labai paprasta - paleidus parsisiųstą bylą, sekite instrukcijas, o nuoroda į įdiegtą chrestomatiją bus patalpinta darbastalyje.

Rodyk draugams